Kai pasiimi skėtį, niekada nelyja! Tai šįkart nešiojausi skėtį visą dieną Klaipėdoje, ekskursijoje, ir pasiteisino. Nelijo!
Būrys Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos mokytojų ir darbuotojų kartu išsiruošė smagiai užbaigti šiuos mokslo metus.
Kokie mes esame laimingi, kad be sudėtingo kasdienio darbo kartu sugebame džiaugtis gražiais, mielais širdžiai dalykais. Tai labai svarbu, nes šventės, kelionės, bendras poilsis suvienija, suartina ir sustiprina kolektyvą!
O mokyklos kolektyvas toks spalvingas, darbštus ir kūrybiškas, kad poilsio ne tik troško, veržėsi į jį, planavo, bet ir užsitarnavo!
Kaip laimės kūdikis amerikietis aviacijos inžinierius Edvardas Merfis (Murphy), padėjęs pamatus legendinių dėsnių atsiradimui, sakė, taip mums ir atsitiko: jei išvažiavome sotūs, prisidėjome kelionei maisto, tai Klaipėdoje degustavome ir ragavome „ant kiekvieno kampo“! Bet kaip skanu, kai gidė taip pasakoja apie maisto vertę, jo kelionę į Lietuvą dar nuo XVII amžiaus, tai ne tik įdomu, bet privalu paragauti. Teatro aikštės kavinėje pasigardžiuodami skanavome silkutės „su pribombasais“, toliau senamiestyje jau mūsų laukė garuojantys sūrio piršteliai, kurių receptas yra XXI amžiaus paslaptis, o suvalgius du tokius gardžius pirštelius jau nieko daugiau nebetilps.
Smetonos laikais Lietuvoje buvo paplitęs „Ubago ant kryžkelės dėsnis“: „Nors persiplėšk – ir čia atlaidai, ir čia!“.
Visada tenka atsisakyti to, ko nori, dėl to, ko labiau nori, o mes jau ne juokais ištroškome, todėl gidė, tarsi žinodama daugumos mūsų norus, tiesiai per aplinkui nuvedė į legendinį MERIDIANĄ. Gražuolis laivas turėjo būti arba sudegintas, arba nuvilktas į metalo laužą, ir tik tokių žmonių kaip mes, mokytojų, kurie nieko neišmeta, nes gali prireikti, baltasis gražuolis virto restoranu Danės upėje.
Grogo mums ir reikėjo! Troškulys atsitraukė, o kelionė tęsėsi!
„Woltero dėsnis: Jei turi laiko, neturi pinigų. Jei turi pinigų, neturi laiko“ Klaipėdoje nesuveikė: laiko pakako viskam, o pinigų daug ir nereikėjo: smagiai ir greitai už du eurus visi persikėlėme į Jūrų muziejų ir Delfinariumą, kas norėjo, tai ir šturmanu padirbėjo ir vairavo katerį, o mes juokėmės, nes buvome tokie laimingi, laisvi, atsipalaidavę. Todėl VALIO VĖJUI, JŪRAI, BANGOMS, DEBESIMS, SAULEI, PAUKŠČIAMS IR MUMS!
Įspūdžiai jau nugulė į nuotraukas, emocijos vis dar viduje, prisiminimai išliks labai ilgai. Tikiu, kad viskas, kas vyksta su mumis šiandien, yra labai pozityvios, viltį ir sėkmę nešančios, ateities pradžia!!!
Daugiau emocijų, dar daugiau bendrystės ir naujų kelionių visiems kartu!!!
Didžiausias AČIŪ organizatoriams, fundatoriams ir kiekvienam keliavusiam kartu!!!